2020-05-29

Lietuvių Maskva

Ilja Tarasovas (Илья Тарасов) apie Maskvos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas:
https://on.lt/lietuviu-maskva

Santrauka: Vidurio Rusijoje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, Volgos ir Okos tarpupyje iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.

Išvada: Maskoliai — ne mongoloidai, o apkrikštinti ir suslavinti lietuviai.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės „Amžina garbė tautos didvyriams“:

2020-01-01

Balsio E→A raidos dėsnis

https://az.on.lt/balsis-e-a
Balsių A ÷ E kaitos ir virsmo krypties istorinė gramatika https://az.on.lt/balsis-e-a

2019-10-20

Nebe nosinės priesagos

Išnarpliota bene painiausias istorinėje gramatikoje klausimas — atsekti dvigubų nosinių priesagų naikos padariniai, skirtingi latviško, germaniško ir slaviško nutautėjimo srityse:

https://az.on.lt/priesaga-iig

2019-08-09

Niaura

Medicinos mokslas, antropologai, otorinolaringologai, veido chirurgai nebežino, kokia veido olų paskirtis — antys (sinusai) tik sukelia sveikatos bėdų, kai, sužvarbus arba užsikrėtus, sloga užgula visą galvą, gleivinės uždegimas sukelia kaktos ir kitų veido olų sinusitą, net viršutinių krūminių dantų skausmą.


Sueigos, pasitarimai, vieši pasisakymai dabar vyksta tik per mikrofoną ir garso stiprintuvus. Net karininkai, orkestrų vadovai, patys dainininkai, ne tik įrašinėdami, bet ir koncertuodami tiesiogiai žmonėms gyvai, vis tiek dainuoja į mikrofonus garso operatoriui, kuris, nuslopinęs ydas ir triukšmą, pareguliavęs ir papildęs efektais, perduoda elektrinį signalą į garso atkūrimo ir stiprinimo rezonatorius. Esame praradę ir pamiršę protėvių išugdytą kultūrinio žmogaus savybę, mikrofonas jau tapęs šiuolaikinių nevisaverčių neįgalių luošių ramentu, kuriuo niekas nebesigėdija: https://az.on.lt/niaura

2019-06-23

Joninės kupolės rasos

Juoninės — juonių naktigonė


Juonys - gaunys - kaunys

Vasarvidžio saulėgrįžos šventę vadinome Juoninėmis daug anksčiau už krikščionybę. Mūsų vėliavoje tautos gynėjo vėle pavaizduotas ne senis išminčius aiškiaregys viedys (suprastinta tartimi vytis, vyčas), o atvirkščiai: raitas karžygys jaunuolis, dar nevedęs vaikinas gaunys kaunys kuonys juonys — jojantis ginkluotas raitelis, raitas gaudytojas, gaujos medžiotojas, kaujos karys, besikaunantis brolelis šeimos gynėjas, namų bandos ganys, kaimenės piemuo ganytojas. Juoninės — juonių naktigonės šventė trumpiausiąją metų naktį.

2019-05-12

Lęgua - kilmės žinynas mokslo talkai

Mokslinis metodas kalbotyroje

WWW leidykloje kalbotyros talkai išleista pirmoji kalbų raidos žinyno „Lęgua“ dalis — vadovėlis „Mokslinis metodas kalbotyroje“. Jį sudaro šeši skyriai.

  1. Tyrimas — parūpusio žodžio nagrinėjimo būdai: taisyklės ir būdingi klystkeliai.
  2. Šaltiniai — kilmės žodyno duomenų aibė ir šaltinių patikimumo vertinimas.
  3. Dėsniai — priklausomybių paieška ir padarinių neišvengiamumo įrodymas.
  4. Prielaidos — išvadai būtinų sąlygų apibrėžimas ir spėjimo atskleidimas.
  5. Priežastys — kalbos reiškinio ir jo pokyčio veiksnių išaiškinimas.
  6. Patikra — įžvalgos bendro sutikrinimo duomenys įvairiose pažinimo srityse.
Kilmės žodynų, lyginamosios kalbotyros, istorinės gramatikos ir kitų žinyno dalių ten dar tik metmenys, nors paieška būdingų žodžių užklausomis jau veikia: https://az.on.lt/.
https://az.on.lt/padekos

2018-02-13

Istorinės kalbotyros mokslo kritika

Goniec Gaunietis Gaunius Kaunius Pogoń Погоня

Santrauka: Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo taikymo (netaikymo) diachroninėje ir sintetinėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė.

Išvada: Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Teiginiai:
1. Indoeuropiečių hipotezė neturi jokio pagrindo ir yra perdėm prieštaringa;
2. Kalbos mūsų laikais nuolat prastėja;
3. Paika savaiminės pažangos ideologija yra parazitinės santvarkos pagrindas;
4. Lietuviai buvo gamtamokslės tikybos išradėjų švento padorumo kultūrinė tauta;
5. Garbės supratimo yra išlikę ten, kur mūsų protėvių būta;
6. Kaunius (Gaunius) Lietuvos vėliavoje klaidingai vadinamas Vytimi (Vyčiu).

Autorius: https://vladas.palubinskas.lt.
Leidykla: 2017-07-06 „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 469 nr.
URN: https://on.lt/gauniai

https://on.lt/gauniai