2018-02-13

Istorinės kalbotyros mokslo kritika

Goniec Gaunietis Gaunius Kaunius Pogoń Погоня

Santrauka: Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo taikymo (netaikymo) diachroninėje ir sintetinėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė.

Išvada: Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Teiginiai:
1. Indoeuropiečių hipotezė neturi jokio pagrindo ir yra perdėm prieštaringa;
2. Kalbos mūsų laikais nuolat prastėja;
3. Paika savaiminės pažangos ideologija yra parazitinės santvarkos pagrindas;
4. Lietuviai buvo gamtamokslės tikybos išradėjų švento padorumo kultūrinė tauta;
5. Garbės supratimo yra išlikę ten, kur mūsų protėvių būta;
6. Kaunius (Gaunius) Lietuvos vėliavoje klaidingai vadinamas Vytimi (Vyčiu).

Autorius: https://vladas.palubinskas.lt.
Leidykla: 2017-07-06 „Sava Lietuva“ (ISSN 1392-9127) 469 nr.
URN: https://on.lt/gauniai

https://on.lt/gauniai