2012-02-19

Dakai, Daugai, Dauguva


Tu Lietuva, tu mieliausia, mūsų motinėla!
Tu Dauguva, tu plačiausia Lietuvos upela!

Lietuva — tai ne upelis Lietauka ir ne koks ten valsčiukas Baltarusijoje, lenkinimo politikų terminu „Lituania Propria“. Lietuva tūkstantmečiais buvo „nuo jūros iki jūros“, seniau dargi siekė Aziją. Bet ir iki 1918 m. Lietgala (slaviškai Latgala) tebuvo šiaurinis Aukštaitijos galas, Vidzemė buvo šiaurinis Žemaitijos galas — Žiemgala, Kurzemė taip pat šiaurinė Kurša. Beje, kuršiai, būdami vakariniai „baltai“, skyrėsi gerokai labiau nuo rytinių, negu šie tarpusavy šiauriau ir piečiau. Antai Daugpilio apylinkių tarmė lygiai ta pati, kaip ir Gervėcių. Daugai, daugų pilis Daugpilis, Dzvynios paupio daugų kraštas Dauguva — tos pačios kilmės vietovardžiai.

Kuršiams, žemaičiams, Upytės krašto žmonėms Ryga buvo ne mažiau savas miestas už Vilnių. Lietuvių gramatikos tėvas Jonas Jablonskis svarbiausius savo veikalus subrandino toje neva vokiškoje „Mintau“ gimnazijoje. Ten kurį laiką gyveno ir Daukantas, kunigavo Vaižgantas, dirbo ir kūrė kiti Lietuvos tautinio atgimimo šviesuoliai. Šioje Mįtuvos gimnazijoje lietuvybės rašto mokėsi Smetona, Paltarokas, Martišius, Mironas, Avižonis, Didžiulis, Yčas, Šleževičius, Šliūpas, Vienožinskis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą